ėmimas

ėmìmas sm. (2), ė̃mimas (1) Dk 1. → imti I 1: Geriau davimas – ne ėmìmas Brt. Vienu ėmimù išgriebė visus saldainius Vlk. Išglebęs buvo ėmìmas, kad išmetei [puodelį] iš nagų Slm. To šieno ėmìmo nė nesimato Brt. Bulvių iš kaupo ėmìmas Gs. Buvo rankos trumpos ant davimo, o ilgos ant ėmimo A1885,87. 2. → imti I 3: Nėr čėso – vasarojaus ėmìmas Sdk. 3. kopimas: Antro ėmìmo nedaug buvo medaus Ėr. 4. refl. → imti I 8 (refl.): Baisus ėmìmasis prie to darbo Kt. 5. → imti I 11: Ėmìmas to dalgio – pradėm šnypšta par žolę Vvr. Ne kaži koks britvos ėmìmas – nenusigalando Kt. Nekoks dalgis – griūna ašmenys, trupa, neturės nė kokio ėmimo Šts. 6. → imti II 1: Mum buvo kartu ėmìmas (šaukimas į kariuomenę) Slm. Prasidė[jo] į vaiską ėmìmas Gs. 7. → imti II 2: Pasibaigus arklių mobilizacijai, prasidėjo kiaulių ir karvių ėmimas Pt. Jau su sviesto ėmimu užtektinai paėdė žmonėms širdį Pt. Par pirmąjį ėmìmą bėrąją nebuvau nuvedęs Vvr. 8. → imti II 5: Ak tu ėmìmas miego – matyt, lietaus bus! Slm. 9. → imti III 1: Dangun ėmimas mergos Marijos DK179. Tataig yra trumpa historija dangun ėmimo DP494. 10. → imti IV 3: Kažin ar rytoj bus kiaulių ėmìmas stoty? Jnšk. Jau prasidėjo ir Kupišky kiaulių ėmìmas Slm. Jei nepaims [kiaulių] per pirmą ėmìmą – vešim per antrą Kt. 11. → imti IV 5: Ir ėmìmas toj krautuvėj – nesisarmatija nė tiek prašyt Kt. 12. → imti V 3: Kol Vabalo gyvenimą pavertė į plėnis, buvo smarkus ėmìmas (degimas) Skr. 13. → imti VI 6: Šunų ėmìmas buvo per visą naktį – nedavė užmigt Brt. 14. SD424 kyšis: Niekados rankų tavo nesutepk paprekiais, arba ėmimais Jzm. 15. dalis, davinys, dozė: Duoti tris sykius ant dienos po tokį ėmimą rš. Pradėti gydytis reikia lengvesniais vaistais ir mažesnėmis jų dozomis (ėmimais) rš. 16. trijų siūlų vienetas, skaitant audeklo metmenis: Trys siūlai tai vienas ėmìmas Ds. Primečiau devyniolika posmų ir tris ėmimùs Vlk. Čia gal dar liks koks ėmìmas nuo dvylikos posmų Lš. Jos skietas dviese dešimtyse dviese ėmìmuose Lp. 17. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro; kėlena, pailgimas, pajungimas: Nebedaug turiu pjauti – vienu dviem ėmimais ir pabaigsiu Vžns. 18. supratimas, suvokimas: Jokūbas pasigyrė, kaip Dievo veidą tyrė ėmimas jo kūniškas PG.

◊ ėmìmas ant dantų̃ erzinimas: Toks ėmìmas ant dantų̃ – neturi mergiščia kur dingt Kt.

ėmìmas į nãgą barimas: Neturi kur pasidėt – toks ėmìmas į nãgą Kt.

\ ėmimas; apėmimas; atėmimas; nedaėmimas; įėmimas; išėmimas; nuėmimas; paėmimas; perėmimas; praėmimas; priėmimas; suėmimas; užėmimas